Imigrantais laikomi užsienio šalių piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje. Pagal Jungtinėse Tautose vartojamą apibrėžimą, imigrantais laikomi asmenys, atvykę kitais nei turizmo, gydymosi ar artimųjų aplankymo tikslais ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui ir nuolat gyvenantys šalyje, į kurią yra atvykę. Imigrantai gyvena ir dirba valstybėje legaliai, gavę valstybės, į kurią atvyko, leidimus. Pagal savo teisinį statusą, imigrantai skiriasi nuo nelegaliai į valstybę atvykstančių migrantų. Imigrantams, griežtąja termino prasme, nepriskiriami asmenys prašantys prieglobsčio, kurie negali grįžti į savo šalį (pabėgėliai).