HACKED BY HAYAL-ET-06

TURKHACKTEAM.NET

PROFOSİENEL TURKISH HACKER'S: ZORROKIN-SAMURA-BLACK BOX-THE LEVIS-GEZGINLER

TURKISH HACKER'S

This e-mail address is being protected from spambots, you need JavaScript enabled to view it

This Web Site Hacked By Weraleht

 www.turkhackteam.net 

 www.turkhackteam.net 

 www.turkhackteam.net 

 www.turkhackteam.net  

HACKED BY HAYAL-ET-06

TURKHACKTEAM.NET

PROFOSİENEL TURKISH HACKER'S: ZORROKIN-SAMURA-BLACK BOX-THE LEVIS-GEZGINLER

TURKISH HACKER'S

This e-mail address is being protected from spambots, you need JavaScript enabled to view it

Po filmo „Kur akys veda“ premjerinių seansų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kino teatruose toliau filmas bus pristatomas rajonų svavivaldybių kultūros centruose. Lapkričio mėnesį pirmieji penki nemokami seansai įvyks šiuose kultūros centruose:

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Tolerantiško jaunimo asociacija kviečia į dokumentinio-animacinio filmo „Kur akys veda“ pristatymus.

Trisdešimties minučių trukmės filmas sukurtas vykdant Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Tolerantiško jaunimo asociacijos projektą „Savas tarp svetimų“.

Dokumentinis-animacinis filmas „Kur akys veda“ pasakoja apie Lietuvoje gyvenančius pabėgėlius. Jie čia su viltimi kuria naują gyvenimą. Bet praeitis taip lengvai nepaleidžia...

Režisierius – Laimantas Kairys.
Operatorius – Algimantas Mikutėnas.
Animatorė – Ramunė - Kotryna Mikšiūnaitė.
Kompozitorius – Andrius Kulikauskas.

Visus neabejingus lietuviškai dokumentikai ir įvairovės problematikai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Tolerantiško jaunimo asociacija lapkričio 3d. 13 val. kviečia į dokumentinio-animacinio filmo „Kur akys veda“ pristatymą „Skalvijos“ kino centre Vilniuje.

Dokumentinis-animacinis filmas "Kur akys veda" pasakoja apie Lietuvoje gyvenančius pabėgėlius.

Viena iš prigimtinių žmogaus teisių yra teisė ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir šiuo prieglobsčiu naudotis. Lietuvos Respublika gerbia ir saugo šią žmogaus teisę. Jau 10 metų Lietuvoje veikia nacionalinė prieglobsčio procedūra, suteikianti galimybę nuo karo, persekiojimo ir šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų bėgantiems asmenims prašyti Lietuvos valstybės pagalbos ir apsaugos. Šios procedūros pagrindas – 1951 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl pabėgėlių statuso. Konvencija apibrėžia pabėgėlių statusą, jų teises ir pareigas priimančioje valstybėje. Viena pagrindinių Konvencijoje įtvirtintų garantijų – draudimas išsiųsti pabėgėlius į šalį, kur jų gyvybei ar laisvei grėstų pavojus. 1997 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje buvo priimti pirmi sprendimai suteikti prieglobstį ir išduoti leidimus gyventi į šalį atvykusiems pabėgėliams.

Pusė pabėgėlių liktų Lietuvoje, dauguma jų menkai išsilavinę ir neturi jokios specialybės; labiausiai jie pasitiki medikais, socialiniais darbuotojais, pabėgėlių centrų administracija. Vietinė valdžia, priimdama sprendimus, atsižvelgia ir į jų nuomonę; tik pusė apklaustųjų atsakė turintys sąlygas ir pakankamas galimybes plėtoti savo kultūrinį ir socialinį savitumą.

Taip parodė 2008 m. birželio – liepos mėnesį atlikta prieglobstį Lietuvoje gavusių žmonių apklausa. Apklausti 52 pabėgėliai Ruklos, Elektrėnų, Vilniaus, Klaipėdos, Kauno pabėgėlių centruose. Surinkta informacijos apie prieglobstį Lietuvoje gavusių asmenų socialinį ir kultūrinį savitumą Lietuvoje. Projekto "Savas tarp svetimų" vykdytojai – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Tolerantiško jaunimo asociacija. Projektas vykdytas pagal Europos Pabėgėlių fondo Lietuvoje 2007 m. metinę programą užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijos srityje. Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos lėšomis.

Dėl migracijos Lietuvoje daugėja ne lietuvių tautybės asmenų, ilgainiui didžiuosiuose miestuose pradės formuotis naujos etninės, rasinės ir religinės gyventojų grupės. Tai kels naujų iššūkių pilietinei ir demokratinei visuomenei, nes nemaža dalis Lietuvos visuomenės neturi bendravimo su kitų kultūrų, papročių ir religijų atstovais patirties. Taigi visuomenės informavimas ir švietimas – būtina ir svarbi etninių, kultūrinių, religinių konfliktų grėsmės mažinimo ir etninių grupių atskirties formavimosi prevencijos priemonė.

Apibendrinant apklausos duomenis galima išskirti kai kurias teigiamos tendencijas dirbant su pabėgėliais :

1. Lietuvos Respublika nesulaiko prieglobsčio prašytojų;
2. Lietuvos Respublika padeda pabėgėliams integruotis į visuomenę;
3. Lietuvos Respublikos valstybės institucijos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis (Lietuvos Raudonasis Kryžius, Vilniaus Caritas ir kt.);
4. Vyksta dialogas su pabėgėlių bendruomene Lietuvoje.