Apklausa rodo, kad pabėgėliai Lietuvoje jaučiasi saugūs ir norėtų čia likti

Pusė pabėgėlių liktų Lietuvoje, dauguma jų menkai išsilavinę ir neturi jokios specialybės; labiausiai jie pasitiki medikais, socialiniais darbuotojais, pabėgėlių centrų administracija. Vietinė valdžia, priimdama sprendimus, atsižvelgia ir į jų nuomonę; tik pusė apklaustųjų atsakė turintys sąlygas ir pakankamas galimybes plėtoti savo kultūrinį ir socialinį savitumą.

 

Taip parodė 2008 m. birželio – liepos mėnesį atlikta prieglobstį Lietuvoje gavusių žmonių apklausa. Apklausti 52 pabėgėliai Ruklos, Elektrėnų, Vilniaus, Klaipėdos, Kauno pabėgėlių centruose. Surinkta informacijos apie prieglobstį Lietuvoje gavusių asmenų socialinį ir kultūrinį savitumą Lietuvoje. Projekto "Savas tarp svetimų" vykdytojai – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Tolerantiško jaunimo asociacija. Projektas vykdytas pagal Europos Pabėgėlių fondo Lietuvoje 2007 m. metinę programą užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijos srityje. Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos lėšomis.

 

Per pastaruosius 10 metų Migracijos departamentas prie VRM išnagrinėjo daugiau nei 4 tūkst. užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį. 106 asmenims buvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje ir išduoti leidimai nuolat gyventi; apie 400 asmenų naudojasi papildoma apsauga valstybėje (jiems išduodami leidimai laikinai gyventi dėl jų tėvynėse vykstančių ginkluotų konfliktų ar žmogaus teisių pažeidimų).

 

Apklausa parodė, kad dauguma (pusė) respondentų norėtų gyventi Lietuvoje, turėti čia savo verslą, dalis (21 proc.) buvo neapsisprendusių, kita dalis (15 proc.) planuoja grįžti į tėvynę, kai tik baigsis karas. Maža dalis jų dar abejoja bei kol kas nežino ateities planų, tačiau nori, kad vaikai pabaigtų mokslus Lietuvoje.

 

"Iš šalies išvykti neplanuoju, nes ji man padėjo, kai to man labiausiai reikėjo", - nurodė vienas apklaustųjų.

 

Didžiąją daugumą respondentų sudarė čečėnai (77 proc.) bei afganistaniečiai (13 proc.), po vieną buvo iš Vietnamo, Zimbabvės, Kongo, Eritrėjos, Tadžikijos. Dauguma prieglobsčio prašytojų turi šeimą (70 proc.), 11 proc. gyvena su partneriais, 7 proc. nevedę, 4 proc. našliai.

 

Dauguma pabėgėlių yra baigę vidurinę mokyklą (57 proc.), 6 proc. turi aukštąjį išsilavinimą. Dauguma neturi jokios specialybės (75 proc.). Turinčios specialybes moterys nurodė siuvėjos, virėjos, telefonistės, dažytojos, pardavėjos, o vyrai - vairuotojų, suvirintojų, mūrininkų, virėjų, inžinieriaus statybininko specialybes; vienas vyras nurodė esąs advokatas.

 

Labiausiai pabėgėliai pasitiki medikais, socialinių paslaugų darbuotojais, pabėgėlių centro administracija. Labiausiai nepasitikima žurnalistais.

 

Dauguma pabėgėlių jaučia poreikį saugoti ir plėtoti savo kultūrą (73 proc.) Kai kurie apgailestavo, kad Lietuvoje sutiko per mažai savo tautiečių, todėl kalbėti apie tautinės kultūros plėtojimą yra labai sudėtinga. Moterys pageidauja, kad vaikai galėtų lankyti valgio gaminimo būrelius, taip vaikai pažintų lietuvių tradicinius valgius ir išmokytų kitus savųjų. Tik labai nedidelė dalis respondentų atsakė, jog poreikio plėtoti kultūrą nejaučia. Pusė apklaustųjų atsakė turį sąlygų saugoti ir plėtoti savo kultūrą, penktadalis teigė, jog neturi ar beveik neturi tam sąlygų. Galimybė plėtoti savo kultūrą pabėgėliams duotų pasitikėjimą, ramybę tai leistų nepamiršti savo šaknų bei sėkmingiau integruotis Lietuvoje.

 

Lietuviai, pabėgėlių manymu, priima juos skirtingai. Net 42 proc. respondentų nurodė, kad lietuviai juos priima gerai. Keletas išreiškė nuomonę, kad juodaodžius geriau toleruoja didžiųjų miestų gyventojai, ypač Vilniaus. Kitur esą pasitaiko rasistinių pasisakymų, užgauliojimų, žmonės gatvėse visada atkreipia į juos dėmesį, ypač vaikai. Čečėnams nemalonu, kai juos lietuviai sieja su teroristais.

 

Du trečdaliai apklaustųjų pasakė, kad vietinė valdžia (savivaldybės taryba, meras, seniūnas, pabėgėlių centro valdžia), priimdama sprendimus, atsižvelgia ir į pabėgėlių centro gyventojų išsakytą nuomonę.

 

Projekto "Savas tarp svetimų" informacija




FACEBOOK PRANEŠIMAI

Draugiška ir saugi Lietuva LGBT+

  • Demokratinis pasaulis švenčia žmogaus teisių pergales - tokiose valstybėse vis daugiau gyventojų įgyja vienodas teises. Europos Sąjungoje jau liko mažiau valstybių, kuriose nėra galimybės įteisinti bendrą gyvenimą neheteroseksualiose šeimose. Tačiau kur esame mes, lietuviai? Kur link judame,...
  • Netrukus pasaulis minės Tarptautinę žmogaus teisių dieną. Lietuvoje ją pažymime ir su viltimi, ir su rūpesčiu. Šiandien LGBT+ žmonių teisėms Lietuvoje vėl grasinama: visai neseniai Seime 31 parlamentaro registruotas įstatymo projektas, kuriuo siekiama drausti teisę į lyties keitimą. „Norime...
  • Pirmoji Tolerantiško jaunimo asociacijos akademinė vasaros mokykla „Lyčių studijos ir aktyvizmas Vakaruose ir posovietinėse šalyse: teorijos, praktikos, formos” (LYSA) kartu su Vilniaus LGBT+ filmų festivaliu „Kreivės” kviečia į dokumentinio filmo apie AIDS aktyvizmo pradžią JAV...
  • Rugpjūčio 24 d. LR Seime vyks Tolerantiško Jaunimo Asociacijos (TJA) akademinę vasaros lyčių studijų mokyklą „Lyčių studijos ir aktyvizmas Vakaruose ir posovietinėse šalyse: teorijos, praktikos, formos” (LYSA) atidarysianti konferencija. Skirtingų nevyriausybinių organizacijų nariai dalysis...
  • Vasaros pabaiga su TJA ne tik karšta, bet ir labai įdomi! Rugpjūčio 22 d. startuosianti TJA lyčių studijų mokykla LYSA siūlo atvirų paskaitų ir kultūrinių renginių programą visiems! Rugpjūčio 22 d., 19 val. bare “Artistai” kviesime į susitikimą su “Sangailės vasara”...