Pabėgėlių socialinis ir kultūrinis savitumas Lietuvoje

Viena iš prigimtinių žmogaus teisių yra teisė ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir šiuo prieglobsčiu naudotis. Lietuvos Respublika gerbia ir saugo šią žmogaus teisę. Jau 10 metų Lietuvoje veikia nacionalinė prieglobsčio procedūra, suteikianti galimybę nuo karo, persekiojimo ir šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų bėgantiems asmenims prašyti Lietuvos valstybės pagalbos ir apsaugos. Šios procedūros pagrindas – 1951 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl pabėgėlių statuso. Konvencija apibrėžia pabėgėlių statusą, jų teises ir pareigas priimančioje valstybėje. Viena pagrindinių Konvencijoje įtvirtintų garantijų – draudimas išsiųsti pabėgėlius į šalį, kur jų gyvybei ar laisvei grėstų pavojus. 1997 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje buvo priimti pirmi sprendimai suteikti prieglobstį ir išduoti leidimus gyventi į šalį atvykusiems pabėgėliams.

 

Per pastaruosius 10 metų Migracijos departamentas prie VRM išnagrinėjo daugiau nei 4 tūkst. užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį, 106 asmenims buvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje ir išduoti leidimai nuolat gyventi, apie 400 asmenų naudojasi papildoma apsauga valstybėje (tokiems asmenims išduodami leidimai laikinai gyventi dėl jų kilmės valstybėse vykstančių ginkluotų konfliktų ar žmogaus teisių pažeidimų). Po įstojimo į Europos Sąjungą Lietuvai aktualūs ir kiti pabėgėlių teises užtikrinantys dokumentai.

 

Per visą prieglobsčio procedūros įgyvendinimo laiką ji buvo kelis kartus keičiama ir tobulinama, kartu keičiant ir prieglobsčio prašytojų priėmimo Lietuvoje sąlygas bei prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo tvarką. Keičiant administracines procedūras, buvo bandoma pasinaudoti ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių geriausia praktika. Lietuvos Respublikoje nustatyta procedūra yra unikali dėl valstybės sandaros, teisinės sistemos ypatumų, prieglobsčio prašytojų skaičiaus. Mūsų šalis yra padariusi nemažą pažangą kurdama ir tobulindama prieglobsčio suteikimo sistemą, atitinkančią Bendrosios Europos prieglobsčio sistemos principus. Buvo suderintos ir priimtos pagrindinės teisinės priemonės, susijusios su prieglobsčio prašytojų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu, dokumentų išdavimu, kad būtų užtikrintas aukšto lygio tarptautinės apsaugos suteikimas asmenims, kuriems iš tikrųjų tokios apsaugos reikia, o nustačius, kad prieglobsčio prašytojams apsaugos nereikia, jie būtų tinkamai grąžinti į jų kilmės ar kitas sutinkančias juos priimti valstybes.

 

Lietuvoje su prieglobstį gavusiais asmenimis dirba ir jų problemas sprendžia keletas valstybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra vienintelė Lietuvos Respublikos institucija, nuo 1997 metų nagrinėjanti prašymus suteikti prieglobstį ir kompleksiškai sprendžianti prieglobsčio klausimus. Šiais klausimais kasdien bendradarbiaujama su kitomis Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis (Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM, Policijos departamentu prie VRM, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kt.), nevyriausybinėmis organizacijomis (Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, „Caritas“ ir kt.), Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis, kurių veikla susijusi su prieglobsčio suteikimu.

 

Siekiant, kad kuriama pabėgėlių apsaugos sistema Lietuvoje gerai funkcionuotų, glaudžiai bendradarbiaujama su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba. Valdybos nuomone, nuo 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso ratifikavimo 1997 m. Lietuva padarė pastebimą pažangą tobulindama savo prieglobsčio sistemą: ji išplėtojo individualias prieglobsčio procedūras; įkūrė teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojams mechanizmą; parengė prieglobsčio srities specialistų ir pradėjo teikti paramą prieglobstį gavusių asmenų integracijai.

 

Parsisiųsti visą studiją „Informacijos apie pabėgėlių socialinį ir kultūrinį savitumą Lietuvoje apibendrinimas ir įvertinimas teisiniu ir sociologiniu požiūriu“.

Valdas Dambrava
Danguolė Grigolovičienė

 

Studija atlikta Tolerantiško jaunimo asociacija užsakymu vykdant projektą „Savas tarp svetimų“



FACEBOOK PRANEŠIMAI

Draugiška ir saugi Lietuva LGBT+

  • Demokratinis pasaulis švenčia žmogaus teisių pergales - tokiose valstybėse vis daugiau gyventojų įgyja vienodas teises. Europos Sąjungoje jau liko mažiau valstybių, kuriose nėra galimybės įteisinti bendrą gyvenimą neheteroseksualiose šeimose. Tačiau kur esame mes, lietuviai? Kur link judame,...
  • Netrukus pasaulis minės Tarptautinę žmogaus teisių dieną. Lietuvoje ją pažymime ir su viltimi, ir su rūpesčiu. Šiandien LGBT+ žmonių teisėms Lietuvoje vėl grasinama: visai neseniai Seime 31 parlamentaro registruotas įstatymo projektas, kuriuo siekiama drausti teisę į lyties keitimą. „Norime...
  • Pirmoji Tolerantiško jaunimo asociacijos akademinė vasaros mokykla „Lyčių studijos ir aktyvizmas Vakaruose ir posovietinėse šalyse: teorijos, praktikos, formos” (LYSA) kartu su Vilniaus LGBT+ filmų festivaliu „Kreivės” kviečia į dokumentinio filmo apie AIDS aktyvizmo pradžią JAV...
  • Rugpjūčio 24 d. LR Seime vyks Tolerantiško Jaunimo Asociacijos (TJA) akademinę vasaros lyčių studijų mokyklą „Lyčių studijos ir aktyvizmas Vakaruose ir posovietinėse šalyse: teorijos, praktikos, formos” (LYSA) atidarysianti konferencija. Skirtingų nevyriausybinių organizacijų nariai dalysis...
  • Vasaros pabaiga su TJA ne tik karšta, bet ir labai įdomi! Rugpjūčio 22 d. startuosianti TJA lyčių studijų mokykla LYSA siūlo atvirų paskaitų ir kultūrinių renginių programą visiems! Rugpjūčio 22 d., 19 val. bare “Artistai” kviesime į susitikimą su “Sangailės vasara”...