Šioje skiltyje pateikiame 3 sritis, kurios įvairiais būdais mėgina supažindinti, įgalinti ir spręsti su pagarbos žmogui, tolerancijos stokos visuomenėje problemomis. Tai informacinė skiltis, kurią savanoriškai pildo Tolerantiško jaunimo asociacijos nariai, todėl jei manote, kad šioje skiltyje nerandate kažkokios specifinės informacijos, kuri Jūsų manymu turėtų būti čia patalpinta ir galite ta informacija pasidalinti rašykit: info[eta]tja.lt.

Tolerancijos samprata

Žodis "tolerancija" kilęs iš lotyniško „tolerantia“, reiškiančio kantrybę. Todėl pati tolerancija susijusi ne su interesu paisymu, o jų apribojimu. Savo knygoje ”Filosofijos žodynas” Volteras rašė: ”KAS yra tolerancija? Tai – žmoniškumo išdava. Mes visi pilni silpnybių ir paklydimų, todėl atleiskime vieni kitiems visas kvailystes – tai pirmasis gamtos dėsnis”.

Tolerancija skirstoma į du sąžinės ir žinojimo lygmenis. Tačiau bendrame tolerancijos lygmenų suvokimo kontekste žinojimo tolerancija yra beprasmė, pvz.: jei kas nors teigia, kad Vilnius yra Gruzijos sostinė, tai vargu ar toks žmogus galėtų būti geografijos mokytoju.

Tolerancija yra savotiškas savęs apribojimas, kurio tikslas - pasiekti skirtingų visuomenės grupių kompromisą. Tarkime, mums labai nepatinka džinsuoti žmonės; savo ruožtu jie pakęsti negali mūsų rengimosi stiliaus. Kaip atrodytų visuomenė, kur abi šios grupuotės persekioja viena kitą ir reikalauja uždrausti joms nepatinkančius rūbus? Pripažindamos viena kitos teisę rengtis taip, kaip patinka, ir gerbdamos viena kitą, abi grupės patirtų kur kas daugiau naudos, nei konfliktuodamos.

Kiekvienas iš mūsų galime susidurti su diskriminacija - tiek tiesiogine, tiek netiesiogine. Tiesioginė diskriminacija būna tada, kai dėl rasės ar tautinės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos su vienu žmogumi elgiamasi ne taip palankiai, negu su kitu tokioje pačioje situacijoje.Netiesioginė diskriminacija atsiranda tada, kai akivaizdžiai neutrali nuostata, kriterijus ar praktika pakenkia žmonėms rasiniu ar tautiniu pagrindu, dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, išskyrus tuomet, kai praktika gali būti objektyviai pateisinta įstatymais pagrįstu tikslu. Kiekvienas norime apsidrausti, kad mūsų nepjudys ir nepersekios dėl odos spalvos, įsitikinimų ir kitų bruožų, kuriais galime išsiskirti iš minios.

Vienintelis kelias tą pasiekti – išmokti pripažinti ir gerbti skirtumus. Mes turime suprasti, kad visuomeninis gyvenimas įpareigoja mus toleruoti dalykus, kurių mes nemėgstame, nes šio principo laikymasis galiausiai tampa naudingas ir mums patiems.

Paryžiuje 1995 m. lapkričio 16 d. priimtos UNESCO Tolerancijos principų deklaracija teigia: „toleranciją ugdo žinojimas, atvirumas, bendravimas, minties, sąžinės ir įsitikinimų laisvė“.